Visi norime gyventi šilčiau ir išleisti mažiau

 Šiuo metu statybinių medžiagų rinka yra tiesiog perpildyta. Kaip pasirinkti šioje gamintojų ir produktų gausoje? Kokiais kriterijais ir charakteristikom  vadovautis? Kurioje vietoje aukoti kokybe vardan žemesnes kainos?

 Dėja šiuo metu neegzistuoja visapusiškai "tobulos" termoizoliacinės medžiagos... Mūsų tikslas: kiek įmanoma plačiau supažindinti jus su pagrindinemis medžiagu charakteristikomis, o apsispresti jau turėsite patys.

Priešgaisrinė klasifikacija: Medžiagų reakcija į ugnį

Liepsnos plitimas

 Pagrindinis statybinių medžiagų skiriamasis bruožas - ar medžiaga gali toliau perduoti ugnį, ar ne. A1, A2 ir B klasių statybinės medžiagos neprisideda prie liepsnos plitimo (perdavimo). C klasės statybinės medžiagos gali prisidėti vėliau kaip po 10 minučių. Žinokite, kad ugniagesiai paprastai negali atvykti greičiau, kaip per 15-20 minučių po to, kai gaisras buvo pastebėtas. D klasės gaminiai prisideda prie liepsnojimo plitiimo per 2-10 minučių. E klasės gaminiai - po trumpiau kaip 2 minučių. F klasės gaminiams ši savybė nereglamentuojama.

 

* A1 klasės gaminiai yra nedegūs. Nedegumo bandymo metu jie negali sukelti kokio nors nepertraukiamo liepsnojimo. Jeigu A1 gaminiuose yra kokių nors organinių sudedamųjų dalių, tai galimas išskiriamos energijos kiekis bus labai ribotas.


** A2 klasės gaminiai nedegumo bandymo metu negali nepertraukiamai liepsnoti ilgiau kaip 20 sekundžių. A2 klasės gaminiai turi būti išbandomi liepsnojimo plitimo, dūmų tirštumo ir liepsnojančių lašelių požiūriu.

*** B klasės gaminiams, mažojo liepsnos šaltinio bandymo metu, per 60 sekundžių liepsnos negali pasklisti toliau kaip 150 mm. B klasės gaminiai turi būti išbandomi liepsnojimo plitimo, dūmų tirštumo ir liepsnojančių lašelių požiūriu.

Dūmų tirštumas

 Dėl dūmų tirštumo yra bandomos statybinės medžiagos, kurios klasifikuojamos nuo A2 iki D klasių. Dauguma per gaisrus žuvusių žmonių mirė užtroškę dūmais (daugiau kaip 2/3 visų gaisrų aukų). Be to, gaisro metu susidarę dūmai yra prilyginami aplinkos taršai.

 Yra trys dūmų tirštumo laipsniai - s1, s2 ir s3. Gaminiai, mažai arba visiškai neišskiriantys dūmų, priskiriami s1 klasei; gaminiai išskiriantys vidutinio tirštumo dūmus - s2 klasei; tuo tarpu gaminiai, išskiriantys daug dūmų, dėl kurių būna sunku išsigelbėti, priskirti s3 klasei. Ši saugumo informacija - tai aiškus patobulinimas, nes daugelis ES šalių dūmų požiūriu gaminių neklasifikavo.

Liepsnojantys lašeliai

 Liepsnojančios dalelės bei lašeliai gali apdeginti odą ir būti tolesnio gaisro plitimo priežastimi. Liepsnojančių dalelių (lašelių) neskleidžiantys yra tik A1 klasės gaminiai. Dėl liepsnojančių lašelių yra bandomos tik statybinės medžiagos nuo A2 iki E klasės. Šiuo požiūriu yra trys klasės: d0 - lašelių nebūna; d1 - lašelių gali būti, bet jie sudega greičiau kaip per 10 sekundžių; d2 - lašeliai dega ilgiau kaip 10 sekundžių.

Šilumos nuostoliai

Šiluminė varža (R vertė)
 Medžiagos šiluminė varža apskaičiuojama medžiagos storį (d), išreikštą metrais dalijant iš šilumos laidumo koeficiento, išreikšto W/mK:

 Šiluminė varža išreiškiama m2 K/W. Kuo ši vertė didesnė, tuo efektyvesnė izoliacija. Šiluminė varža priklauso nuo medžiagos rūšies, tankio ir porų struktūros, drėgmės kiekio ir temperatūrų skirtumo.

Šilumos perdavimo koeficientas (U-vertė)

 Šilumos perdavimo koeficientas (U) parodo konstrukcinio elemento, sudaryto iš tam tikro storio medžiagų, oro ir kitų sluoksnių gebėjimą perduoti šilumą, esant nusistovėjusioms aplinkos sąlygoms. 

 Tai yra šilumos kiekio, kuris praeina per konstrukcijos vienetinį plotą per laiko vienetą, esant vienetiniam konstrukciją ribojančių aplinkos temperatūrų skirtumui, matas.
 
 Ši vertė yra atvirkštinis konstrukciją sudarančių medžiagų šiluminių varžų (R), vidinio ir išorinio paviršiaus šiluminių varžų sumai dydis. 

 Projektinės U vertės nustatomos pagal numatytą energinio naudingumo klasę arba vietinių statybos normų reikalavimus.

Sandarumas

 Kogero mažiausiai akcentuojamas ir vienas svarbiausių faktorių. Galintis niekais paverti ir pati storiausia šilumos izoliacijos sluoksni.

 Oro judėjimą pastatų atitvarose sukelia išorės ir vidaus temperatūrų arba oro slėgių skirtumai. Tai lemia šie poveikiai: 
Oro judėjimas, sandarumas


1. Vėjo poveikis Vėjo slėgis sukelia oro filtraciją, stumdamas šaltą orą į išorinėje pastato pusėje esančius plyšius, taip išstumdamas šiltą orą iš likusios konstrukcijos dalies.

2. "Kamino efektas" Pastatas veikia kaip kaminas: šiltas oras kyla aukštyn ir gali išeiti per viršutinėje pastato dalyje esančius nesandarumus, o šaltas oras leidžiasi link grindų ir pamatų į ten buvusio šilto oro vietą.

3. Vėdinimo sistemos poveikis Mechaninės ir pasyviosios vėdinimo sistemos skirtos pakeisti vidaus orą švariu išorės oru. Teigiamo slėgio sistemos pučia orą į pastatą, neigiamo – iš pastato, o subalansuotos sistemos oro įpučia į pastatą tiek pat, kiek jo pašalina.

 Oro judėjimo pro pastato atitvaras kontrolė yra labai svarbi mažinant šilumos nuostolius ir saugantis nuo drėgmės kaupimosi. Išeinantis oras vandens garų pavidalu į išorę perneša šilumą ir drėgmę. Oro pernešami vandens garai gali kondensuotis pastato atitvaroje ir sukelti pastato konstrukcijų pažeidimus.
Pastato atitvarų sandarumas gali būti išmatuotas pagal standartinį slėgio bandymo metodą EN 13829, sudarant 50 Pa pastato vidaus ir išorės oro slėgių skirtumą bei nustatant pastato oro kaitą. Rekomenduojama pastato oro kaita turi būti ne didesnė už 1 kartas per valandą.


Kaina

Daugumai šis faktorius pats svarbiausias. Bet visi suprantame: jog bandant stipriai sutaupyti kainoje, mes butinai pralošime kitoje vietoje ir čia jau kiekvieno iš mūsų pasirinkimas.

Tegul jūsų namuose būna šilta, gera ir jauku.